Feee kaip šlykštu, taip norėjosi jam trenkti, bet susilaikiau, neturėjau jam išsiduoti jog viską žinau. Taigi einame link mašinos, kurioje laukia Karolis.
- Senai matyta, - Karolis tai pasakęs nusišypso.
- Ai nu, tu taip pat.
- Sexe.
- Na tik nereikia melagi, - iškišu liežuvį.
- Juk žinai, kad aš niekada nemeluoju.
- Nesigirk tik. – Matau, kaip Nerijus žiūri tai į Karolį, tai į mane.
- Ei tai gal važiuojam! – galiausiai jis visai susinervina. Karolis tik pasižiūri į mane ir tyliai ištaria: pavyduliauja.
Nusišypsau, o kad tu žinotum jog nei velnio jis nepavydi, tiesiog jis puikus melagis, bet savo mintis pasilieku sau. Važiuojame apie penkiolika minučių, galiausiai privažiuojame man puikiai pažįstamą sodybą. Išlipusi pasisveikinu su kitomis draugėmis. Apsikabinam ir einame į namelį.
- Kiek daug žmonių, ypatingai vaikinų, - pasakau.
- Žinai Vilius pasistengė, - pasako Ema.
- O kur pats Vilius?
- Tikrina mikrafą, - ir jos juokas.
- Duok dieve, kad tik veiktų, - tai pasakiusi nueinu ir pasiimu sidro skardinę. Sėdim su panom, kalbam. Pamatau ateinančią tą pačią peroksidę, kurią buvo apkabinęs Nerijus, bet kol kas nieko nedarau. Sidras pereina į stipresnius gėrimus, kokteilius, degtinę. Matau kaip Nerijus dingsta su ta peroksidine, o mane žavus vaikinukas pakviečia šokti, jungiamės prie kitų. Šokam ir geriam. Matau ateinantį Nerijų, apkabinusi nepažįstamą vaikinuką pabučiuoju, po to greitai nuo jo pabėgu. Prie manęs pribėga Ema.
- Turim mergyt.
- Tai liepk paleist, tuoj linksma bus.- Ji nubėga pas Vilių, matau kaip jis į kompą deda atminties kortelę, kurią išėmė iš kameros. Duoda ženklą, kad jau gali paleisti, užlipu ant kažkokios pakylos. Pasiimu mikrafą, muzika sustabdyta, dabar galiu veikti. Pradedu kalbėti.
- Kažkada kažkas yra pasakęs, kad visi vyrai kiaulės ane? Dabar tą faktą aš patvirtinsiu. Juk vaikinai daugiau nieko nemoka tik daužyti širdis. Ir šį vakarą vienas vaikinas man sudaužė širdį. Manau tai ką pamatysit patvirtins, kad jis tikrai niekšas. Vilius paleidžia medžiagą, visų žvilgsniai nukrypsta į sieną. Manau nesunku nuspėti kas toje filmuotoje medžiagoje , Nerijus su perokside.
- O jos kūnelis visai nieko, - kažkas iš minios sušunka. Visi pradeda juoktis. Žiūrėdami ką jie išdarinėja.Prie manęs pribėga ta pati peroksidinė. Įsikimba man į plaukus, aš ją pastumiu, ji nugriūva, tada spiriu į koją, ji mane parsigriauna, pajuntu smūgį. Trenkiu jai atgal, atsistoju, įsikabinu jai į plaukus ir tysiu iš salės. Man dar padeda Ema su Ingrida. Pradeda girdėtis plojimai. Nerijaus nebematau.
- Ačiū merginos, kad padėjot. Myliu jus, - apsikabinam. Vėl pasigirsta muzika,visi taškosi šokių aikštelėje, vėliau lekia į lauką, vieni maudosi, kadangi netoli yra ežeras, kiti eina į pirtį.
- Kodėl taip padarei? – pasigirsta Nerijaus balsas.
- O kodėl tu taip padarei?
- Aš galiu tau paaiškinti.
- Ble tu tik nejuokink, čia menkniekis palyginus kaip tu su manimi gražiai pasielgei. Iš viso nyk iš akių, iš mano gyvenimo, daugiau nenoriu tavęs akyse matyti, tu man šlykštus. Gali eit atgal į krūmus su perokside. – Tai pasakiusi nueinu prie kitų. Visi mane pamatę kalbina. Nuėjusi į pirtį pamatau Luką su kažkokia panele. Kojas pakerta, nieko jam nesakau, stengiuosi į jį nežiūrėti. Prisėdu prie Emos. Pradedam juokauti apie šį vakarą.
- Iš tiesų pagirtina, - išgirstu tos pačios panos balsą, kuri sėdi šalia Luko.
- Nu dėkui.
- Aš taip nesugebėčiau, - nusišypso.
- Ji visuomet buvo labai drąsi, mėgo keršyti vaikinams - patyliukais pasako Lukas.
- Ne visiems atkeršinau, - iškušu liežuvį.
- Nebijai, kad jis gali būti nukąstas?
- Ne, nėra kam jo nukąsti. – Tai pasakiusi nusišypsau, Lukas padeda stiklinę, kurią laikė, atsistoja ir eina link manęs.
- Eisim maudytis! – tai pasakęs pasiima mane ir nešasi, aš pradedu rėkti.
- Ne nu baik juk šalta!
- Nieko nežinau, - ir jo juokas.
- Lukai tu lavonas!
- Žinau, - ir toliau jis juokiasi, pajuntu kaip kojos pasiekia ledinį vandenį./
- Baik nu, - nuleidžiu akis.
- Turiu tau pasiūlymą.
- Nu?
- Jeigu tu mane pabučiuosi, - būsi neišsimaudžius, ir dar plius nunešta atgal į pirtį, - jo akys blizga, jis šypsosi, - na tai kaip?
- Na... – Jis nesulaukęs mano atsakymo, pats suspaudžia glėbį ir pabučiuoja. Tada parneša atgal į pirtį.
- Šiaip turėjai likti prie vandens, nes aš pabučiavau, bet tiek to. – tada jis nueina. O aš lieku stovėti nieko nesupratusi.
- Gabi, o gal tu jį dar vis myli? – paklausia Ingrida. Tyliu nieko nesakau, nes nežinau ką atsakyti.
[size=5][/size]
Komentarai(0)
|
Naujienos
EN
IT
RU
LT
Žaidimas "Pakibink"
Naujausi blog'ai
