Skambinu pasakyti jog Ema pabudo. Jai pagerėjo. – šokau iš lovos ir pradėjau šokinėti iš laimės.
- Ačiū! – mes netrukus būsime pas ją. – Tuo ir pasibaigė pokalbis.
- Ar girdėjai!!! – Puoliau bučiuoti Luką.
- Taip, - pro miegus išlemeno jis.
- Tai kelkis!
- Tuoj.
Netrukus jau buvome pasiruošę. Užrakinau buto duris ir nulėkiau į mašiną, kurioje jau laukė Lukas.
- O dar man liepei pasiskubint. – Nieko neatsakiau tik nusišypsojau.
- Nepamirškim gėlių.
- Žinau. – Lukas tai pasakęs sustojo prie gėlinės, išrinkome didžiulę puokštę geltonų rožių ir skubėjomepas Emą.
- Pagaliau!
- Nerėk tik tu.– Išlipau iš mašinos ir skubėjau į ligoninę. Prie palatos durų radau laukiantį Vilių.
- Laba, kaip ji?
- Silpna...
- O ko tu toks nuliūdęs? Kažkas negerai?
- Viskas lyg ir gerai.
Tyliai pravėriau palatos duris, radau palatoje Emos mamą. Pati Ema snūduriavo.
- Kaip ji? – Tyliai paklausiau.
- Gan neblogai, skundėsi, kad skauda kūną.
- Vargšiukė, -tai besakant Ema prabudo.
- Kaip tu saule? Ar bent numanai, kaip mus išgąsdinai?
- Taip, atsiprašau, nežinau kas man užėjo... – Silpnu balsu kalbėjo Ema.
- Na svarbiausia, kad pasveiksi. – Nusišypsojau.
- Kokios gražios gėlės. Nuo ko jos visos? – iš ties palata buvo pilna gėlių, akį patraukė didelis pliušinis meškinas laikantis didžiulę raudoną širdį, ant kurios didelėmis baltomis raidėmis buvo parašyta: LOVE.
- Nuo tavo draugų, giminių, - tarė Emos mama.
- O meškinas??
- Meškinas nuo manęs, - Vilius pravėręs palatos duris tarė ir nusišypsojo. Mačiau, kad Ema nenudžiugo. Iš Viliaus veido dingo šypsena.
- Manau jums reikėtų pasikalbėti, - pažiūrėjau į Emą ir su jos mama išėjome iš palatos.
Eidama svarsčiau, kas būtų buvę, jeigu Ema būtų nebepabudusi... Vijau blogas mintis į šalį.
- Labas, - išgirdau pažįstamą vaikino balsą. Atsisukusi pamačiau, kad tai Saulius.
- O labas, ką čia veiki? Ir dar su subintuota ranka? – buvau iš tiesų nustebusi, šalia Sauliaus stovėjo Greta, ta pati Greta, kurios taip nekenčiau. O ji iš tiesų buvo pasikeitusi, persidažė savo peroksidinius plaukus ir tavo varna, dievaž apie tai mąstant paėmė juokas, sukikenau.
- Na va ranka lūžo, žinai slidu... -Numykė Saulius.
- Kai kuriems žmonėms paprasčiausiai sekasi, - tariau.
- O tuspėju čia dėl Emos?
- Taip, tu visiškai teisus.
- Kaip ji?
- Jau geriau. – Nusišypsojau. – Mmmm... Greta matau pasikeitei iš peroksidės varna tapai, - ir mano skardus juokas nu aidėjo per visą ligoninės koridorių.
- Tau šakės, - Greta jau artinosi prie manęs norėdama man trenkti, bet jos ranką pagriebė netikėtai atsiradęs Lukas.
- Nedrįsk, nes tada aš tikrai tave užmušiu, - piktai tarė Lukas.
- Kaip tu ją pakenti? M? Nu papasakok. – susinervinusi kalbėjo Greta.
- Žinai Greta, tai tu nepakenčiama. Nyk iš čia, nes tuoj pusnį voliosiesi.
- Negąsdink tik tu manęs, - ir jos juokas. – Lukas pagriebė Gretą, persimetė per petį ir nešė link išėjimo.
- Baik! Nedrįsk!!! – Rėkė Greta. Seselės atlėkė pažiūrėti kas dedasi.
- Nekreipkit dėmesio. – Tarė Lukas, - Jei isterijos priepuolis, atvėsint šiek tiek reikia. – Vienas daktaras išgirdęs Luko žodžius pradėjo juoktis. Beeidami susitikom Ingridą su Karoliu, jį pradėjo sekti paskui mus. Galiausiai pasiekėme išėjimą. Lukas metė Gretą į sniegą...
- Čia dar ne viskas Gretuke, - ir jo juokas. – Lukas pradėjo Gretą volioti tame sniege, prisijungė ir Karolis. – O mes juokiamės iki ašarų.Galiausiai Greta buvo palikta likimo valiai, permirkusi, atrodė kaip šlapia varna.
3:15
Lukas parvežė mane iki namų.
Skubėjau ruošti pamokų. Pravėrusi duris, namuose radau tėvus.
- Sveiki
- Labas. Sužinojom apie Gretą, kaip ji?
- Jau neblogai.
- Gal arbatos padaryti?
- Kavos. – Tai pasakiusi nulėkiau į savo kambarį, įjungiau kompiuterį ir pasileidau muziką. Grojo Butkutės daina – pūga. O aš pradėjau dainuoti..
Tada net vėjas nurimsta, nuo šiltų garsų gitaros garsų...
- Mažink garsą.Štai tavo arbata.
- Dėkui.
- Beje gražų balsą turi.
- Na jau tik nereikia mama. – Nusišypsojau. Suskambo mobilusis.
- Klausau
- Susiruošk už valandos būsiu pas tave, varysim apsipirkt.
- Emmm. Apsipirkt?
- Taip, juk rytoj mano gimšė.
- Gerai, - visa laimė, kad dovaną Lukui jau turėjau.
Per tą valandą padariau kai, kurias pamokas, apsirengiau šilčiau, nes laukia buvo gan šalta.
- Išeinu mama, - užrėkiau.
- Kur?!
- Su Luku apsipirkt važiuosiu, gal ko reikia? – Netrukus mama jau buvo šalia manęs su ilgu sąrašu pirkinių ir žinoma su pinigais.
- Pasakyk Lukui, kas tegul šiandien ateina vakarienės.
- Gerai mama. Iki.
- Iki.
Kai išėjau iš laiptinės Lukas jau laukė. – Sorry, kad taip ilgai. Mama su savo sąrašais...
- Nieko tokio, - nusijuokė Lukas.
- Beje tu šiandien kviečiamas vakarienės.
- Mmmm. – Nusišypsojo.Važiuojant suskambo Luko mobilusis ekrane švietė vardas : VARNA.
- Nuo kada ją taip persivadinai? – Sukikenau.
- Nu šiandien... – Ir jo juokas...
[size=5][/size]
Komentarai(0)
|
Naujienos
LT
EN
IT
RU
Žaidimas "Pakibink"
Naujausi blog'ai
