Nuėjusi į kambarį pasileidau muziką. Išsitraukiauplaukų tiesintuvą, raudoną nagų laką, kablus.
Ant stalo pasidėjau pudrą, tušą... Suskambo durų skambutis. Nulėkiau jų atidaryti.
- Dar kartelį labu, - tarpdurį stovėjo Ingrida.
- Sveikutė, - užeik.
Laikrodis mušė 17:00 pradėjome ruoštis. Pirmiausia viena kitai ištiesinome plaukus, vėliau nulakavom nagus...
- Supakavai Lukui dovaną?
- Velnias!
- Taip ir maniau.
- O 1000 priežasčių parašei?
- Senai... Nežinau, kai kurios manau banalios tokios.
- Na jau, tiks.
Su Ingrida supakavom dovaną,
- Gabriele!
- Ką mama?!
- Ateikit! – Su Ingrida nuėjome į virtuvę. Mama jau buvo pabaigusi puošti tortą. Iš tiesų tortas buvo labai didelis. Picas sudėjo į dėžę.
- O kaip jūs jas nuvešit?
- Karolis paims, - tarė Ingrida.
- Tik atsargiai su tortu.
- Gerai.
- Na nekankinsiu. Matau, kad vietoj nenustygstat. Gabriele, tavo tėvas ir aš išvažiuosim pas tavo senelius. Kaip supranti grįšim tik sekmadienį vakare.
- Gerai, - tai pasakius mano veidą papuošė šypsena.
- Nepridaryk nesamonių.
- Gerai.
- Na, o dabar tikrai jau eikit.
Su Ingrida nuėjom į kambarį.
- Ei, maudymkių reikia nepamiršt.
- Na taip,. Ir šiaip rūbų reikia pasiimt.
- Aš toj pirtį kur Lukas užsakė dar neesu buvusi.
- Aš taip pat. Sakė ten labai graži vieta. – Tai pasakiusi pasiėmiau didelę tašę, įsėdėjau megztinį, kelnes, maudymkę, cigas, pakrovėją, plaukų džiovintuvą, šukas ir padėjau tašę ant lovos.
Pasiėmiau suknelę ir pradėjau rengtis. Po akimirkos pažvelgiau į veidrodį.
- Gražiai atrodot, - mama pravėrusi duris žiūrėjo į mane ir Ingridą.
- Ačiū, - choru tarėm.
Suskambo skambutis. Mama nuėjo jų atidaryti. Ten buvo Karolis su kažkokiu draugu.
- Merginos tuoj ateis, - Girdėjau kai tai pasakė mama.
Pasiėmiau tašę įmečiau kosmetinę. Taip pat paėmiau didelį maišą, kuriame buvo rankšluosčiai ir dušo želės.
Su Ingrida išėjom iš kambario.
- Kokios jūs gražios, - tarė vaikinai.
Bet tai ką pamačiau stovint šalia Karolio manęs nenudžiugino... Šalia jo stovėjo Mantas ir šypsojosi.
- Nu jo, - Pakuždėjau Ingridai.
Ji tik nusišypsojo ir nieko nesakė.
Netrukus vaikinai jau nešė tortą, picas ir kitus daiktus, o aš mama ir Ingrida stovėjom šalia mašinos ir aiškinom kur ką dėti.
- Ei gal jūs baigsit diriguot? – Susinervinęs pasakė Karolis. O mes visos pradėjom juoktis.
Netrukus jau važiavome link tos vietos kur turėjo vykti vakarėlis. Mantas nieko nesakė tik vis žiūrėjo į mane.
- Kažkas ne taip? – Paklausiau.
- Ne viskas gerai.
- Tai nespoksok.
Mantas nieko nebeatsakė tik nusišypsojo. Mane siutino viskas. Tai, kad jis čia sėdi, kad šypsosi, kad žiūri... Net jo kvėpavimas...
Kai atvažiavom pati pirma išlipau iš mašinos. Lauke stovėjo Lukas su keletu draugų. Rūkė. Pasiėmiau dovaną ir nubėgau pas jį. Jis mane stipriai apkabino kai jam įteikiau dovaną. Pasibučiavom. Vėliau pradėjom viską nešti iš mašinos....
Stoviu lauke ir rūkau mane apkabina Lukas.
- Sušalsi nu, be totavęs reikia ten. Nes nesamonės vyksta.
- Tuoj ateisiu. Vaizdas čia iš tiesų nuostabus.
- Žinau.
- Lyg pasakoje. – Iš tiesų vaizdas buvo labai gražus. Apšerkšniją medžiai, užšalęs ežeras... Mmmm...
Netrukus su Luku grįžome į vidų, o ten tikrai vyko nesamonės. Balionai sproginėjo. Ant stalo buvo netvarka. Garsi muzika...
Pirmiausia prisukau garsą. Tuomet užlipusi ant stalo garsiai surėkiau.
- Mielieji!!! Reikia paskubėti, nespėsim visko paruošti nu! Surimtėkit.
- Jo, klausykit mano Gabės!
- Taip. – Nusišypsojau.
- Taigi tortą per vidurį dėkit ir balionus mažiau sprogdinkit.
Netrukus viską sustatėm į vietas. Luko draugai pradėjo rinktis.
Vakarėlis įgavo prasmę J
Visi šoko, gėrė linksminosi...
Visą vakarą prabuvau su Luku, iš pirties patraukėme į antrą aukštą. Nebuvome girti, tiesiog šiek tiek išgėrę. Jutau kaip po truputį lieku be rubų. Nereikėjo žodžių, bereikalingų kalbų. Viskas vyko savaime...
RYTAS:
Pramerkiau akis, šalia manęs gulėjo Lukas. Vis dar girdėjosi tranki muzika.... Manau kiti iš viso nemiegojo...
Nežinojau nei kiek valandų... Mačiau, kad lauke pakankamai šviesu.
- Labas rytas, - po akimirkos į mane žvelgė dvi akys. Lukas pabudo.
- Labas rytas, - nusišypsojau.
- Myliu tave.
- Aš tave taip pat.
Puikiai atsiminiau kas įvyko vakar. Nė velnio nesigailėjau. Su Luku apie tai nekalbėjom. Apsirengėm ir Nusileidom į apačią. Buvau teisi kai kurie dar tik ėjo miegoti. Laikrodis mušė 10 h. Aš nuėjau nusiprausti, po to pradėjom tvarkyti stalą. Surinkom šiukšles. Viską sudėjom į vietas.
- Keista daug maisto likę.
- Aha.
Netrukus pamačiau Ingridą su Karoliu. Akivaizdžiai matėsi, kad vakar jie abu padaugino.
- Kur vakar dingot?
- Spėk, - iškišau liežuvį.
Ingrida sukikeno.
Netrukus suskambo mano mobilusis.
- Aš atvažiuoju, - tarė Ema.
- Ką? Kaip?
- Mane išleido vakar iš ligoninės. O mama šiandien leido pas jus. Vilius gi prižiūrės žinai. – Sukikeno.
- Na geria lauksim. Čia dar kai, kurie tik miegot nuėjo. Tai žinai laukia audringas vakaras.
- Aš tikiu, na iki.
- Iki.
Pabaigus pokalbį pranešiau Lukui, kad Ema atvažiuos. Mačiau kaip jis apsidžiaugė
Bevalgant nusileido Mantas...[size=5][/size]
Komentarai(0)
|
Naujienos
LT
EN
IT
RU
Žaidimas "Pakibink"
Naujausi blog'ai
