Paleisk, man skauda!
- Dabar tu išklausysi mane.
- Paleisk ją, nes pasigailėsi! – išgirdau Luko balsą,- neįtikėtina, bet buvau tokia laiminga, kad jis buvo šalia. Pajutau, kaip man ranką Donatas paleido, Nubėgau tiesiai Lukui į glėbį.
- Gabi, nesielgt taip! – rėkė Donatas. O man buvo visai nesvarbu, buvau laiminga būdama Luko glėbyje.
- Nebijok tu saugi, - pakuždėjo Lukas. Po akimirkos jau stovėjau su Luku ir jo bendraklasiais, kalbėjomės.
-Na man jau laikas. Ačiū tau.
-Pala kur eisi? Juk gali likti čia.
-Neee.. – Kad ir kaip troškau likti šalia jo, kad ir kaip to norėjosi, nuėjau... Skruostu nuriedėjo ašara. Su Ema patraukiau namo. Eidamos visą kelią tylėjom. Vis mąsčiau, kaip būtų buvę jei iki šiol būtume kartu su Luku. Atsisveikinau su Ema ir nuėjau į laiptinę, velnias liftas vėl neveikia, taigi teko lipti į aštuntą aukštą.. Atsirakinusi duris, iškarto ėjau į savo kambarį ir kritau į lovą...
- Gabrielyte, - pramerkiau akis ir išvydau mamuką.
- Tikriausiai buvai užsnūdusi vaikeli.
- Turbūt, o ar jūs neturėjot grįžti rytoj?
- Matau, kad brolis kaip visuomet nieko nesakė.
- Juk žinai jis užuomarša. – Pradėjome juoktis.
Neįtikėtina aš tave dažniau matau už jį, jis vis laksto kažkur ir laksto. Man nepatinka, kad jis nesimoko. – Iš tiesų mano brolis mokslo pasiekimais nepasižymėjo, kaip ir aš. Mums besišnekučiuojant duris pravėrė ir mano puikusis broliukas.
-O labas mam, džiaugiuosi tave matydamas, - mačiau kaip jo akyse pradėjo lakstyti maži velniukai.
-Labas, o aš visai nesidžiaugiu tuo, tu šiuo metu turėtum paskaitoj sėdėti.
- Broliukas tik numykė, daugiau nebegirdėjau ką jie kalbėjo, teko išeiti iš kambario, nes suskambo mobilusis.
-Klausau
-Tai ir klausyk. Penktadienį tūsiukas Ingridos gimšiukas, lėksim?
-Tai žinoma Ema.
-Beje ten bus ir Lukas, Greta, netgi Donatas..
-Ir?
-Žinai ką, bet tu ateisi su mano pusbroliu.
-Pala, nesupratau, kaip tai?
-Žodžiu lauk manęs už penkiolikos minučių būsiu pas tave.
-Ok. – Taip ir nesupratau ką ji sugalvojo. Kol jos laukiau nuėjau į virtuvę pavalgyti. Girdėjau kaip mama barė broliuką. Pagaliau skambutis į duris. Nuėjau jų atidaryti.
-Laba diena, - Ema pasisveikino su mano motina, kuri smalsavo kas atėjo. Nusivedžiau Emą į savo kambarį, brolį išvijau lauk.
-Na tai pasakok ką sumastei.
-Kaip žinai turiu pusbrolį Nerijų, jis ieško panelės, taigi supiršiu jus, - ir jos juokas.
-Nūū tu tikrai nesveika.
-Pamatysi, jis fainas, mielas, o svarbiausia gražūs, suvalgyt būtų galima, - ir vėl ji juoktis pradėjo.
-Nu joo, tai ką siūlai?
-Penktadienį jis atvažiuos, tad eisit kartu. Dar be to bus proga susipažint.
Dabar jau mano akyse pradėjo lakstyti velniukai, pradėjau galvoti ką pamanys Lukas arba Doncė. Nekantriai laukiau penktadienio...[size=4][/size][size=5][/size]
Komentarai(0)
|
Naujienos
LT
EN
IT
RU
Žaidimas "Pakibink"
Naujausi blog'ai
