Kai iš kambario išėjo Darius ilgai galvojau, apie jo pasakytus žodžius, ir iškilo vienas svarbiausių klausimų, o jei mano laimė ne su Luku? Be mastydama sulaukiau sms nuo nežinomo numerio, kaip parašiau kas esas, gavau štai tokį atsakymą: aš Donatas, tas pats vaikinas, kurį tu balkone apšaukei;}}
- iš kur nr gavai?
- paslaptis;p
- tik nereikia tų nesamonių...
- kodėl tu visada tokia pikta?
- aš ne pikta, čia tik tau taip atrodo.
- na na... kodėl tada išlėkei iš namų verkdama?
- o čia juo labiau ne tavo reikalas.
-o gal mano?
- nė velnio.
- kodėl?
-Labanakt. - Po šio sms atsakymo nebesulaukiau, kokio velnio žmonės kišasi į mano gyvenimą, kartais tikrai norėčiau dingti.
RYTAS: 7:20 o velnias pavėluosiu į šūlę, šokau iš lovos ir nulėkiau į dušą, po jo apsirengiau ir jau dariau duris, kaip Darius pasisiūlė pavežėti, nudžiugau. Važiuodama su juo kalbėjau apie Donatą norėjau sužinoti kas jis per vienas, pasirodo, kad jis buvo labai geras Luko ir mano broliuko draugas…
- Kodėl aš niekada nemačiau tavęs su juo?
- Iš kur aš žinau, tikriausiai todėl, kad su manim mažai kur būni, - na taip tiesą pasakius su broliu nemėgau vaikščioti. Pasiekusi šūlę skubėjau į istoriją, ačiū dievui nors skambutis jau buvo nuskambėjas, bet mokytojos dar nebuvo. Su Ingry Ir Ema apsikabinom ir išsiėmėm vadovėlius, tuo tarpu atėjo mokytoja. Pamoka buvo tokia nuobodi, kad vos neužmigau. Pajutau kaip džinsų kišenėje vibruoja ragas, ištraukiau pažiūrėti rašė Donatas:
-Labuka, po šitos pamokos susitinkam lauke. Neigiamo atsakymo nepriimu ;] – nieko jam neatrašiau iki pamokos pabaigos buvo likę gal penkios minutės, svarsčiau ar eiti… Nuskambėjus skambučiui papasakojau draugėms apie Donatą jos liepė eiti ir štai aš vos už kelių žingsnių nuo jo, pamatęs mane jis nusišypsojo savo šelmiška šypsena. Iš ties jo šypsena labai graži.
-Atėjai, kaip šaunu.
-Aha tau irgi labas, atėjau, - jo veidą vėl papuošė šypsena.
-Einam?
-Kur?
-Paslaptis;p
-O jei rimtai?
-Supažindinsiu su draugais
-Kam?
-Penktadienį su manim eisi į draugo gimtadienį, ir atsakymo ne aš nepriimu.
-Teks priimt, nes su tavimi aš neisiu.
-Eisi, - jis nusišypsojo, į likusias pamokas nebeėjome, šnekučiavomės.. Jis supažindino su savo draugais
.
Dienos ėjo viena po kitos iš Luko nieko nebuvo girdėti, pagaliau atėjo penktadienis.. Pasirodo į Donato draugo gimtadienį turėjo eiti ir Ema su Ingry.
- Gabriele padėk!
- Aš pati nieko nespėju, paprašyk Ingridos – iš tiesų tą vakarą aš nieko nespėjau, o laikas taip greitai bėgo. Ir štai skambutis į duris atidariusi duris išvydau tris gražuoliukus. Vilių, Donatą ir Karolį. Vilius buvo su Ema, o Karolis su Ingrida.
- Jūs nuostabios, - pasakė vaikinukai.
Po dešimties minučių jau buvome Karolio mašinoje.
[size=5][/size]
Komentarai(0)
|
Naujienos
LT
EN
IT
RU
Žaidimas "Pakibink"
Naujausi blog'ai
