...Vis sau kalbėjau... Mergaite, neįsižiūrėk per daug, tuo labiau neįsimylėk, nebeduok savo šitiek kartų klijuotos ir perklijuotos, visaip sudaužytos ir sulipdytos širdies, per trapios širdies vėl... Ne todėl, kad jos nereikia kam nors galiausiai padovanot, o todėl, kad pirmiau įsitikink, kad ji tam žmogui reikalinga, kad jis ją saugos, vertins tai ir galiausiai padovanos savo širdį tau, tarsi ženklą, kad nuo šiol saugosim vienas kitą nuo nereikalingo skausmo, saugosim tas tokias trapias širdis, kad jų nepaliestų tie, kuriems jų liesti nevalia... Vis dėlto, aš savo širdį atidaviau nepagalvojusi apie galimus padarinius, nors nutuokiau kokie jie gali būti...Va kaip būna, kai tu savo širdį jau dovanoji, o iš antros pusės žmogus dar nėra atsiėmęs širdies arba net nenori jos atsiimti iš žmogaus, kuriam prieš tai ją buvo dovanojęs, o tuo labiau, jei net nesiruošia tau jos duoti "saugoti"...
Komentarai(2)
|
Naujienos
IT
RU
LT
EN
Žaidimas "Pakibink"
Naujausi blog'ai
