Tą dieną, kai Karolis mane parvežė nieko daugiau nebenorėjau grįžusi kritau į lovą.
Akyse stovėjo vaizdas kai Lukas tiesiog ima ir nueina. Vis galvojau ar tikrai gerai pasirinkau. O gal mano laimė buvo su juo? Po velnių jei dabar aš būsiu nelaiminga?..
Taip galvodama gulėjau gal kokią valandą, kai išgirdau durų skambutį. Neskubėdama nuėjau jų atsidaryti. Pravėrusi jas pamačiau Donatą, per kūną perbėgo šiurpuliukai jį pamačius. Jo žvilgsnis buvo kupinas neapykantos, jis žiūrėjo į mane tokiu žiauriu žvilgsniu.
- Labas, mums reikia pasikalbėti.
- Laba, nu nemanau, kad yra apie ką. Jau ir taip viskas pasakyta.
- Apie mus.
- Mūsų nėra, nebuvo ir nebus.
- Gabi, nesvaik gerai...
- Donatai galiu paprašyti paslaugos?
- Tai žinoma, dėl tavęs viską padarysiu. – jo veide pasirodė šypsena.
- Tikrai viską?
- Taip.
- Tai tiesiog imk ir išnyk. -Tai pasakiusi užtrenkiau duris ir skubiai užrakinau. Girdėjosi kaip jis šūkavo, trankė kumščiais duris, o man tiesiog buvo vienodai. Jis nepakenčiamas.
Staiga suskambo mobilusis, skambino Ema.
- Klausau
- Kaip tu?
- Turbūt gerai.
- Tada atvarysiu pas tave su Ingrida. Gal ką sumąstysim.
- Gerai, lauksiu.
Pokalbis baigėsi, nuėjau pasitvarkyti kambarį, vėliau nusprendžiau nueiti į parduotuvę, nes šaldytuvas buvo tuščias.Apsirengiau šilčiau, užsidėjau pirštines, nes diena buvo šalta. Kaip tik tuo metu grįžo mano brangusis broliukas. Priverčiau jį mane nuvežti į parduotuvę, nenoromis sutiko. Važiuodama galvojau ko reikia,
- Žinai ką?
- Nu?
- Vakare Lukas ateis su Greta pas mus.
- Ko jiem?
- Aj išgersim, pakalbėsim.
- Mmm.
- Pas mane tai Nerijus ateis.
- O tai su Luku jau tikrai viskas?
- Kaip matai. – Visą likusį kelią tylėjom. O aš žinoma iškart nusiunčiau sms Nerijui, kad ateitų, paaiškinau jam visą situaciją.
Vakaras:
Su Ema ir Ingrida aptarinėjom kur visi eisime juk prie mūsų turėjo prisijunkti trys vaikinukai: Vilius, Karolis ir Nerijus.
- Gal į kiną? – pasireiškė Ema.
- Ne... Gal į kavinę?
- Ne! – sušukom choru su Ema. Taip nuomonės ir nesutapo kol neatėjo vaikinukai. Galiausiai buvo nuspręsta, kad eisime į kiną žiūrėti filmą.
Kol ieškojau pirštinių, mačiau kaip brolis laukė savo panelės ir žinoma Luko su Greta.
- Nu apsirenkit greičiau! – pasigirdo Viliaus šauksmas iš koridoriaus. Visi suskubom apsirenkti.
Pasiėmiau raktus ir jau norėjau atrakinti duris kai nuskambėjo durų skambutis. Išvydusi pro skylutę kas ten paprašiau, kad duris atidarytų Vilius, o aš nuėjau į virtuvę atsigerti vandens.
Buvo ir taip nesunku nuspėti kas atėjo ir ko taip labai nenorėjau matyti, bet turėjau išeiti iš virtuvės, kaip tik tuo metu prasilenkiau su Luku, jis net nepažiūrėjo į mane. O mes visi išėjom.
- Tau viskas gerai, - paklausė Nerijus manęs.
- Taip, - nusišypsojau, - bet mintimis buvau su juo. Su žmogumi, kuris savo žodžiais ir veiksmais kažkada stengėsi padaryti mane laiminga...
[size=5][/size]
Comments(0)
|
Naujienos
LT
EN
IT
RU
Žaidimas "Pakibink"
Naujausi blog'ai
