Kai Jis įžengė pro duris mano lūpose sustingo tik vienas žodis- TOBULAS. Ir kai, kaip jauna praktikantė per nevykusį brandos egzaminą, klausinėjau kvailiausių klausymų, kurie tik begali šauti į galvą, Jis egzaminą išlaikė 100 %. Kai girti veidai Jam siūlė išgerti, Jis abejingai atsisakė. Pirmą ir turbūt paskutinį kartą mačiau tokį blaivų protą. Aplinkui sukosi šimtas ir viena proga nusidėti, bet Jis klaidų nepadarė. Jis sau sukūrė tobulos ateities pamatus. Manau Jis mokėjo mylėti . Gerbti . Pasitikėti . Jis puikiai žinojo, kada reikia patylėti. Jis puikiai mokėjo išklausyti. Jam nesvarbi plaukų spalva. Jis be proto stiprus…Jis išėjo pačioj įdomiausioje vietoje ir…Jis daug rūkė tačiau nė karto nepasiūlė man.
BET…bet…bet…bet…
Aš kitokia…
O aš norėčiau, kad Jo balsas, kai kalbėtų su manimi, vos girdimai virpėtų. Norėčiau, kad Jis prisigertų vien nuo mano žvilgsnio. Norėčiau būti Jo vienintele klaida, kurią Jis sutiktų pakartoti dar tūkstantį kartų. Norėčiau įsikibus į Jo ranką savo ateitį pradėt nuo nulio. Norėčiau, kad Jis mane mylėtų, tačiau niekada to neprisipažintu. Norėčiau, kad mane Jis gerbtų, bet nebijotų, parodyti tikrąjį veidą. Norėčiau, kad pasitikėtų, bet vis dar paranojiškai pavydėtų. Aš norėčiau kiekvieną sekundę girdėti Jo netobulą balsą. Norėčiau, kad Jam būtų per skaudu išklausyti mano netobulas ašaras. Norėčiau, kad Jis kas kart įsimylėtų mano naują plaukų spalvą. Ir kad butų toks silpnas, jog neištvertų be manęs…nei vienos nakties…ryto ar dienos.
Tu niekada nebūsi Jis, o aš nebūsiu Ji.
Tu per daug tobulas, aš per daug keista.
Ir kai Jis įžengs pro tas pačias duris, mano lūpos tylės…praradus amą, negalėsiu suprast kaip gali būti tokių tiesiog paprastų. Aš kaip visada paklausiu, ar neturi parūkyti, o Jis paskys, kad nerūko…ir daugiau niekada nebe nutils… nebe išeis…ir niekada nebedarys to ką daro TOBULI.:DDDD
Nes TOBULI- ne mano skonio!
Komentarai(3)
|
Naujienos
LT
EN
IT
RU
Žaidimas "Pakibink"
Naujausi blog'ai
