Labai retas kuris pamatęs vora nusišypso ištiesia rankas paima ji ir padeda į saugesne vieta. Dažniausiai visi puola traiškyt, skandint degint ir kitaip elgtis su šiais ne kiekvienam priimtinais padarėliais. Bet ar kada pagalvojot kokie jie yra išskirtiniai. O net gal būt ir daug įdomesni nei patys manėt.
Pavadinimas kildinamas iš Senovės Graikijos
Kitas šių nariuotakojų pavadinimas yra arachnidai. Graikų mitologijoje esanti legenda aiškina, kaip arachnidai gavo savo vardą. Graikų mitologijoje Arachnė(gr. Αράχνη) – moteris metusi iššūkį deivei Atėnei. Arachnė gyrėsi esanti geriausia audėja, geresnė net už deivę Atėnę. Atėnė jai pasirodė apsimetusi sene ir liepė gailėtis dėl savo poelgio, bet ši vietoje to metė iššūkį pačiai Atėnei. Tada Atėnė priėmė iššūkį ir laimėjo varžybas. Arachnė slegiama kaltės ir apmaudo mėgino nusižudyti, bet Atėnė pavertė ją pirmuoju voru. Žodis „arachnidai“ reiškiantis vorus kilo nuo jos vardo, kaip ir žodis reiškiantis vorų baimę „arachnofobija“.
Voratinklis gali sustabdyti net lėktuvą
Vorų šilkiniai tinklai puikiai žinomi dėl savo stiprumo, taip pat elastingumo. Tačiau koks tas stiprumas? Šilkas toks stiprus, kad akimirksniu galėtų ore sustabdyti Boeing 747 tipo lėktuvą.Ne tik pilotai, bet keleiviai turėtų džiaugtis, kad lėktuvai neįtraukti į vorų valgiaraštį.
Keliauja oru ir gyvena po vandeniu
Vorai yra tokie išradingi, kad netik sugeba gyventi po vandenių kvėpuodami oru kuri atsinešė tenai, bet tuo pačiu pasikinko sau tinkama vėją ir gali nuskristi šimtus ar net tūkstančius kilometrų.
Nematomi vorai
Tie kas bijo vorų, perskaite pagalvojo: Ot siaubas, dabar jauti kad ropoja, bet nematai kas. Arba atsiduso, nematai tai ir nebijai. Bet ištikrųjų gamtoje vorai yra prisitaikę apsisaugoti. Ir tik gime jų jaunikliai yra permatomi. O plėšrūnams jie tampa tiesiog nematomi. Savaime suprantama augant vorui tiek spalvos tiek raštai atsiranda.
Netik su šluotom iš kampų
Pietų Amerikoje, netoli Brazilijos, kur plyti neperžengiami atogrąžų miškai, upių pakrantėse gyvena įdomus voras-žvejys. Tai gana didelis, iki 10 cm, ilgomis kojomis nariuotakojis. Prisišliejęs kur nors prie akmens ar medžio liekanų, jis, veriančiai švilpdamas, prisivilioja nedideles žuvis, kurias vikriai sugauna ir iščiulpia. Garsus rusų keliautojas N. Miklucho-Maklajus rašė, kad Ramiojo vandenyno gyventojai labai išradingai panaudoja vorų meną – verčia juos megzti tinklus žuvims gaudyti. Voratinklius naudojo ir kai kurios gentys, gyvenusios Pietų Amerikoje.
Tai kas baisu , taip pat ir gražu
Iš voratinklių buvo daromi ne tik tinklai: kinai nuo seno stebino žmones nuostabaus grožio audiniu – „rytų jūros satinu“ – taip jie vadino išaustą iš voratinklių audeklą. Iki mūsų laikų išliko paveikslų, kuriuos senovės kinų dailininkai piešė ant plonutėlių audeklų, išaustų iš voratinklio. Madagaskare ligi šiol vietoj siūlų naudojamasi voratinkliais. O Tirolio Alpėse prieš 270 metų gyvavo liaudies meno rūšis – paveikslai ant voratinklio. XVIII a. pradžioje prancūzų mokslininkas Bonas de Sent Hileras Prancūzijos Mokslų akademijai įteikė disertaciją „Apie voro šilko naudą“, prie jos pridėjo porą pirštinių ir porą kojinių iš vorų šilko. Po šimto metų, kitas prancūzų gamtininkas d’Orbinji, žinomas vorų šilko propaguotojas, visiems pademonstravo savo pasiūtas iš voratinklių kelnes. Jos buvo ne tiktai storos ir stiprios, bet ir daug gražesnės už šilkines. Vorų šilkas yra viena nuostabiausių gamtinių medžiagų – jo lengva gija yra penkis kartus stipresnė už tokios pat masės plieno vielą. Nors ir kuriamos šilko savybėmis pasižyminčios dirbtinės medžiagos, jų dar neįmanoma gaminti masiškai. 1899 m. iš voratinklio buvo išaustas labai puikus audeklas, kurį inžinieriai ir konstruktoriai siūlė dirižabliams aptraukti. Po metų panašus audinys buvo demonstruojamas Paryžiuje, Pasaulinėje parodoje.
Komentarai(1)
|
Naujienos
IT
RU
LT
EN
Žaidimas "Pakibink"
Naujausi blog'ai
