- Nurimk Lukai. Tegul ką nori tą galvoja. Dink Nerijau. – Tai pasakiusi tiesiog išstūmiau jį per duris...
Lukas susinervino, o aš tik pažiūrėjau į jį..
- Jam galas. – Gniauždamas kumščius pasakė Lukas.
- Dėmesio nekreipk.
- O ar dabar tu matai, su kokiu asilu draugavai?
- Visi jūs vienodi.
- Aš ne toks.
- Ane? – Per visą butą nuskambėjo mano skardus juokas.
- Taip, - tai taręs Lukas mane apkabino.
- Meluoji.
- Ne. Jei nori galiu įrodyt.
- Kaip? -Luko veidą papuošė šypsena, jis mane pabučiavo.
- Va šitaip va, jei nori galiu pakartot. – Pasimečiau nežinojau ką atsakyti. Tik žiūrėjau jam į akis. O jis dar kartą pakartojo tą bučinį.
- Įrodžiau.
- Bučiuotis nemoki, - eidama link virtuvės ištariau jam ir iškišau liežuvį.
- Ak tu šitaip.
- Che, che. Nu sėsk ir pabaik valgyti. – Lukas nieko man neatsakė, nusišypsojo ir toliau valgė. Tuo tarpu aš nuėjau į balkoną parūkyti. Mano akį patraukė gatvėje stovinti mergina su vaikinu.
Atpažinau tą vaikiną, tai buvo Vilius, Emos vaikinas. Jis bučiavosi su kažkokia mergina, bet tai tikrai nebuvo Ema. Pajutau apkabinimą.
- Į ką taip žiūri?
- Turi čia mobilkę?
- Jo, o ką ?
- Duok trumpam.
- Kam.
- Nu prašau, vienam kadrui.
- Okey.
Lukas padavė man į rankas savo mobilųjį, tuo tarpu aš priartinau vaizdą ir nufotkinau Vilių, kad turėčiau įrodymų.
- Kas čia vyksta?
- Matai ten Vilius, su kažkokia pana glamžos?
- Nu. Ai nu supratau... Jis apgaudinėja Emą, o šiaip ta mergina kiek žinau su juo bendraklasė.
- Žinai koks jos vardas?
- Simona man atrodo.
- Aišku.
- Pasakysi Emai kas vyksta?
- Nežinau. Aš nenoriu jos įskaudint, kita vertus nenoriu jai meluoti.
- Geriau pasikvieskim ją.
- Aš jai rašiau šiandien, bet atvaryt negali.
- Aš jai paskambinsiu.
- Na nežinau. – Lukas paėmė iš manęs cigaretę ir telą.
- Per pusę, - nusišypsojo.
- Oky.
- Jos numeris tas pats?
- Taip. – Lukas įjungė garsiakalbį.
~ Labas Ema, čia Lukas.
~ Laba.
~ Gal gali ateit iki Gabrielės?
~ Juk parašiau, kad negaliu ateiti. Ruošiuosi su Vilium eit kur nors pasilinksmint.
~ Ema trumpam, patikėk mes tau turim pasakyt kai ką svarbaus.
~ O kur pati Gabrielė?
~ Šalia manęs, tai ateisi?
~ Na gerai, būsiu už 30 min.
~ Gerai laukiam tavęs.
Pokalbis baigtas.
- Nežinau ar gerai elgiamės.
- Jau geriau skaudi tiesa, negu žiaurus melas.
- Na taip tu teisus. Eik tu pagulėk. Dar tabletę duosiu, išgersi nuo skausmo.
- O tau padėt nereikia?
- Ne juk tik keli indai.
- Tai kas, vis tiek padėsiu.
- Užsispyrėlis.
- Žinau Gabrielyte. – Širdį suspaudė, taip jis mane vadindavo kai draugavom. Priėjau prie jo ir pabučiavau. Jis nusišypsojo.
- Žinai kai išeis Ema mums reiktų pasikalbėt apie mus. Nemanai? Ar ir vėl sakysi tą savo frazę, kad mūsų nebuvo, nėra ir nebus. O gal pagaliau mesi savo principus?
- Na tikriausiai šį kartą nusileisiu. – Iškišau liežuvį.
- Žinai, manau Emai skaudu bus.
- Aga. Ir dar kaip....
- Ar vaistus sugėrei?
- Jap, ką tik.
- Tada gerai. – Tai besakant išgirdau skambutį į duris.
- Nieko sau Ema greita, - nusijuokiau ir nuėjau atidaryti durų.
- Labas.
- Tu gal raktus pametei? – Tai buvo mano broliukas.
- Ne, čia tam kad tave panervinčiau.
- Mhm. – Aš ne viena jai ką.
- Su Luku ane? - ir jo juokas. Ir neklausk iš kur žinau. Brolis pasisveikino su Luku. Kažką pasiėmė ir išėjo. Prieš tai pašaipiai pasakęs : Gero vakaro...
20:15
Skambutis į duris, tai buvo Ema.
- Laba, nu kas tokio svarbaus? – Apsikabinam.
- Labuka, gal einam į kambarį?
- Nu galim, bet tik trumpai, nes skubu. – Įėjusi į kambarį ji pamatė Luką. Pasisveikino.
- Aaa.. Jau žinau jūs susitaikėt ar ne? Čia ta žinia, - laiminga tarė Ema.
- Na ne...
- Matai mes šiandien matėm Vilių, - iniciatyvos ėmėsi Lukas.
- Na?
- Jis buvo ne vienas – tariau.
- Ai su draugais kaip ir visad.
- Ema, esmė, ta kad jis buvo ne su draugais, o kažkokia panele.
- Gal draugė. – Niekada nemaniau, kad gali būti draugei taip sunku pasakyti tiesą. – Jos didelės džiaugsmo kupinos akys žvelgė į mane. Tuo tarpu aš ištariau, kad tai tikriausiai nebuvo draugė.
- Tai kas tada? – Ema susikrimto.
- Supranti jis su ta drauge per daug meiliai elgėsi. – Mačiau kaip Emos akyse kaupiasi ašaros. Ji suprato apie ką einą kalba.
- Tai, Taaii...
- Jis tą draugę bučiavo, - tarė Lukas.
- Pasakykit, kad jūs juokaujat.
- Soryy ne. Mes netgi nufotkinom.
- Pa pa parodykitt. – Lukas parodė foto.
- Ema pratrūko, tuo tarpu suskambo jos mobilusis, ekrane švietė vardas Vilius. Ji taip ir neatsiliepė. Skambino dar kartą ir dar kol galiausiai telas buvo išjungtas...
[size=5][/size]
Комментарии(0)
|
Naujienos
IT
RU
LT
EN
Žaidimas "Pakibink"
Naujausi blog'ai
