RYTAS!!! Pagaliau penktadienis paskutinė diena.... Neskaitant to teks atsėdėti septynias pamokas. Bet vis tiek į visas neisiu. Paėmusi mobilųjį į rankas radau tris sms. Rašė Lukas, Ingrida ir Ema.Ingrida rašėapie šopinimasi,Lukas, kad laukia prie šūlės, o Ema prašė, kad ateičiau, nes turi kažką skubaus papasakoti.
Paskambinusi Lukui pasakiau, kad į pirmą ir antrą pamokas neateisiu, nes eisiu pas Emą.
Taigi neskubėdama pradėjau ruoštis, nuėjau į dušą, pakišau galvą po vandeniu. Kol plaukai džiūvo išsitraukiau iš spintos džinsus ir palaidinę. Nuėjau pavalgyti.
Kol valgiau plaukai išdžiūvo. Apsirengiau, pasidažiau ir išlėkiau pas Emą.
Po penkiolikos minučių jau dariau palatos duris.
- Sveikutė
- Labuką, - laimingu balsu tarė Ema.
- Emm... Kokia proga tokia laiminga?
-Dabaraš tau kai ką papasakosiu, tik pažadėk, kad niekam to nesakysi
- Na gerai pažadu.
- Aš susitaikiau su Vilium.
- Ką? – nustebau ir netgi suglumau. – Bet ar tu tikrai to nori?
- Taippp, žinau, kad niekas nesitikėjo, bet aš taip nusprendžiau. Na tiksliau mes taip nusprendėm.
- Jeigu tai tavo laimė, tada sveikinu ir linkiu būti laimingai su juo. – Tai pasakiusi apkabinau Emą. Mačiau kaip jos akys blizgėjo. Ji buvo laiminga. Pamiršo kur dabar yra. Pamiršo, kad guli su sulaužyta ranka. Tiesiog ji džiaugėsi ir ta priežastis buvo mylimas žmogus.
Su Ema kalbėjome ilgai ir apie viską. Iš jos išėjau po valandos. Palaukiau autobuso gal tris minutes, netrukus jau važiavau į mokyklą, bet tai ką autobuse sutikau mane nustebino.
Tai buvo Mantas.
- O labas gražuolyte. – Jis nusišypsojo.
- Labas.
- Kur važiuoji. Kodėl ne šūlėj.
- Manyčiau tu neturi jokios teisės mane tardyt.
- Mat kaip. – Paslaptis?
- Paslaptis.
- Gerai. – Nieko jam neatsakiau. Palaukiau kol autobusas sustos ir išlipau. Prie mokyklos laukė Ingrida. Nuėjome parūkyti.
- Turi ugnies?
- Ne, o tu?
- Ne...
- Velnias!
- Panelės leiskit aš pridegsiu. – Atsisukusi pamačiau Mantą. Dar labiau susinervinau. - Tu ką mane seki?!
- Nešauk. Tai pridegti ar ne?
- Mhm.
- Ko tu tokia pikta? Nepatinku?
- Ne. – Ir mano juokas.
- Aš visom patinku, mano akys gražios ir šypsena. Moku bendraut su panelėm. Nerūkau. – Tai pasakęs Mantas nusišypsojo.
- Tavo akys negražios ir šypsena negraži. Nemoki bendrauti su panelėm, rūkai ir dar tu plius patlaižys. – Mačiau kaip Mantas nuraudo. Baigiau rūkyti ir nelaukusi jo atsakymo nuėjau. Ingrida tik juokėsi.
- Klausyk, tas Mantas visada taip aukštai save kelia?
- Taip. Jis nepakenčiamas. Juk kažkada su juo draugavau. Brr... Šalta einam į šūlę.
- Tai va kur jis man matytas.
- Mhm.
13:00
Juokaudamos su Ingrida vaikščiojom po pardę.
- Žiūrėk! Šita graži. – Sušuko Ingrida. Iš tiesų mano akį patraukė juoda suknutė. Nuėjau pasimatuoti. Iš tiesų tiko puikiai. Tuo tarpu kol matavausi Ingrida jau mokėjo pinigus už rausvą suknutę.
- Imsi?
- Aha.
- Gerai tada.
Sumokėję patraukėm link mano namų su Ingrida atsisveikinau. Skubėjau su mam reikėjo iškepti tortą ir picas.
- Mama aš namie! – Trenkiau duris ir nulėkiau į virtuvę.
- Aš ne kurčia. – Nusijuokė mama.
- Tuoj ateisiu tau padėti. – Nelaukiau mamos atsakymo Nulėkiau į kambarį persirengti. Po kelių minučių su mama virtuvėje juokavom. Buvom baltos nuo miltų, bet buvo labai linksma. Po valandos viskas buvo padaryta. Tortui trūko tik papuošimo. Su nekantrumu laukiau vakaro...
[size=5][/size]
Комментарии(0)
|
Naujienos
IT
RU
LT
EN
Žaidimas "Pakibink"
Naujausi blog'ai
