Prie manęs prieina Ema, vaikinukai eina už mūsų.
- Donatas mašinos netaiso.
- Jei netaiso tai ką tada veikia?
- Jis su Greta ramiu tonu pasako ji. – supykstu atrodo viduje tiesiog verdu.
- Ammm… O iš kur žinai, kad jis su Greta.
- Kai atėjo Vilius, paklausiau ar tikrai Doncė mašiną taiso, tada jis viską papasakojo.
- O kokio velnio jis su šlykštuke Greta?
- Paklausk Viliaus, jis tikrai tau viską pasakys, - tylėjau nieko nebeatsakiau. Kaip buvome prie mano namų paprašiau, kad Vilius pasiliktų, nes turiu su juo pasikalbėti. Jis sutiko.
Kai įėjome į butą pasidėjau daiktus ir pasiūliau arbatos.
- Eikit ir pasikalbėkit, arbatos padarysiu aš visiems, - pasakė Ema. Ji puikiai žinojo ko klausiu Viliaus. O pats Vilius tikriausiai net nepamastė, ko noriu iš jo.
- Na tai apie ką kalbėsim?
-Viliau, aš žinau, kad tu puikiai pažįsti Doncę, papasakok apie jo darbelius? Ir kokio velnio jis dabar su Greta?
- Neprašyk, tikrai negaliu,
- Tu man tuoj pat viską papasakoji, arba patikėk pasistengsiu, kad su Ema ilgai neišbūtum! – net pati nepajutau, kaip balso tonas pakilo keliomis gaidelėmis aukščiau, o juo labiau, kad grasinau jam.
- Tu to nedarysi.
- Tu tuo tikras? – jau ėjau link durų, kai jis pagriebė ir suspaudė mano ranką. Nors tikrai būčiau to nedariusi norėjau tik tiesos.
- Gerai, viską tau papasakosiu, bet jei kas aš čia niekuo dėtas.
- Tinka, - nusišypsojau. – Tai kokio velnio jis dabar su Greta?
- Doncė paprašė jos tiktis, jis kažką išsiaiškint nori, nors tiesa yra tokia, kad ji dėl Luko galvą pametus yra. O kiek žinau planą ir smulkmenas tu žinai.
- Na taip, dėkui. – Nepajutau, kaip jam pakštelėjau į skruostą ir nuėjau gerti arbatos.
Po valandos padėkojau Emai ir Viliui už viską, o brolis išskubėjo pas savo merginą ir tuo pačiu parvežė juos.
18:00
Prisėdau prie pamokų, pradėjau daryti matematiką.
pff... kaip jos nekenčiu. Išgirdau skambutį į duris. Nuėjau jų atidaryti
Atidariusi išvydau Luką su geltonų rožių puokšte, viduje suvirpėjau, geltonos rožės buvo mano silpnybė.
- Labas. Galiu užeiti?
- Sveikas, gali. – Net nežinau kodėl jį įsileidau.
- Čia tau.
- Ačiū, nusišypsojau.
- Gal arbatos?
- Būčiau visai nieko prieš.
- Tai eime į virtuvę. – Nuėjusi pamerkiau gėles ir pradėjau daryti arbatą. Atsisėdę kalbėjom. Juokavom, kaip bebūtų keista nesipykom.
- Klausyk Gabi, aš labai apgailestauju, kad tu tiek per mane prisikentėjai. Nenorėjau, kad taip viskas išeitų, bet kaip bebūtų myliu tave. Vis dar labai myliu „ savo princesę“
Jis mane visuomet taip vadindavo, atsistojau ir nuėjau pasiimti cigarečių, prisidegiau. Traukiau vieną, antrą, trečią dūmą, nejučia skruostu pradėjo riedėti ašaros... Jis priėjo ir apkabino mane iš nugaros.
- Atleisk, kad suteikiau tau tiek skausmo. Man jau laikas iki. – Ir jis išėjo, išėjo kaip ir tada kaip mes susipykom, tik šį kartą išgirdau Donatą šaukiant ant Luko.... O velnias juk Donatas žadėjo vakare ateiti...[size=5][/size]
Комментарии(0)
|
Naujienos
LT
EN
IT
RU
Žaidimas "Pakibink"
Naujausi blog'ai
