girdziu atvaziuoja traukinys. as prietaringa. jei vaziuoja traukinys stovek po tiltu, sugalvok nora, tegul nusinesa vejo gusis svajone, lai skraido kaip pienes pukas ore, pakils i dangu - issipildys. tai zinau.
vaziuoja traukinys. garsiai istariu:
- noriu kad mes ilgai ilgai butume kartu. ir visuomet buna "bet" ka reiskia sis sakinys? - santuoka, vaikai ir mes suristi nugyventi gyvenima, o jei dar kita moteris, isdavyste... ne as taip nenoriu. reikia kitaip.
- noriu, kad jis myletu mane, o mintyse " ka as veiksiu su ta meile, jeigu pati bejausme, jis man taps atgrasus".
bandau dar kart.
- noriu kad mes myletume vienas kita. o juk buna ir taip kad zmones myli vienas kita iki mirties bet negali buti kartu, negi as noriu taip gyvent? - ne.
- noriu kad mes myletume vienas kita budami kartu. spejau istarti, kol traukinys dar nenuvaziavo. dziaugiuosi eidama, nes tikiu kad issipildys. o tada... prisiminiau kad nepaminejau zodzio "ilgai"... einu ir guodziu save, juk svarbu, kad laimingai, na ir kas, kad trumpai...
Комментарии(0)
|
Naujienos
EN
IT
RU
LT
Žaidimas "Pakibink"
Naujausi blog'ai
