Aš išmokau to, kad…
… kai mes tampame atvirais ir sąmoningais, stebuklingi mūsų problemų sprendimai ateina į galvą tiesiog iš niekur.
… organizuoti gyvenimą yra lengviau, negu tvarką mano stale.
… palankių santykių su kitais žmonėmis vystymuisi visų pirma reikia pilnai išsiaiškinti santykius su savimi.
… pinigai – tai galutinio tikslo pasiekimo priemonė, o pats galutinis tikslas toli gražu ne visada yra susieta su jų pertekliumi.
… tam, kad pažinti visas gyvenimo spektro briaunas, reikia kartais keisti savo gyvenimo stilių.
… grožis pasislepia ne formose, plaukuose arba drabužiuose, o sąmonės atvirume ir sugebėjime linksmai juoktis.
… žmonės yra pasiruošę „mylėti“ mus daugiau. Negu mes jiems tą leidžiame.
… meilė ir laisvė savitarpio santykiuose atsiranda tada, kai mes leidžiame tiems, ką mylime, atitolti nuo mūsų, o nebandome juos sustabdyti.
… besiskleisdami gandai susilpnina bet kurį pradėtą reikalą.
… kelias namo – tai toli gražu ne visada fizinė patirtis.
… žymiai paprasčiau yra priimti jausmus, negu mėginti racionalizuoti juos.
… toli gražu ne visada tas, ko mes siekiame, yra tas, ko mums reikia.
… pamoka tik tada yra tikra pamoka, kai ji pastumia mus eiti teisinga kryptimi.
… galingiausia jėga – tai pasirinkimo jėga.
… apsivylimas yra tiesiogiai proporcingas mūsų lūkesčiams dėl mūsų kontroliuojamų aplinkybių.
… mano geriausias mokytojas yra mano „antroji puselė“.
… veiksmo nebuvimas jau yra veiksmas.
… daugelį laiko mes pernelyg lengvai švaistomės žodžiais.
… klausimas jau pats turi atsakymą.
… jeigu jūs nedarote visko, ką galite tiesiog dabar, jums vis vien teks daryti tai vėliau.
… savo svajonės realizacijos kelyje yra svarbu sustoti ir dar kartą patikslinti maršruto žemėlapį tam, kad įsitikinti, kad mes nepasiklydome.
… mes nepajėgūs pakeisti mūsų tikrovę tol, kol nepradėsime uždavinėti tinkamiausius klausimus.
… mokimasis – tai gyvenimo stilius.
… išsimokslinimo diplomai ant sienos dar nepadaro žmogaus išmokslintu.
… daugiausiai esu pasiruošęs asmeniniam augimui tada, kai randuosi savo lengviausiai pažeidžiamame taške.
… geriau priimti sprendimą ir įsitikinti tuo, kad jis nebuvo teisingas, negu vengti priimti bet kokį sprendimą!!!
Valdyti Sąmonę – reiškia sutramdyti savo emocijas, o taigi – visus įpročius, kompleksus, stereotipus.
Valdyti Pasąmonę – reiškia subordinuoti viso organizmo veiklą, kiekvienos jo ląstelės, išmokti valdyti įvykius aplink mūsų (tačiau dažnai jie paveikia mus neigiamai). Subordinavus įvykius, mes galėsime valdyti mūsų gyvenimą, formuoti ją mūsų nuožiūra ir nelikti likimo valiai.
Visą tai mes mokomės daryti palaipsniui, po truputį, nuo prisijungimo prie Sistemos momento. Koncentruodami dėmesį į vieną ar kitą organą, dirbdami su juo, mes ne tik atstatome jo sugebėjimą priimti gyvybišką energiją, bet ir priverčiame atlikti tam tikrą darbą, užduotą mintimi. Pastačius savo veiksmus „automatiškam veikimui“, mes tuo pačiu subordinuojame visus procesus (vykstančius organe) sau, galvos smegenims, kurios pradeda valdyti šį organą pagal jau mūsų užduotą programą. Po kurio laiko pradedame girdėti savo organus ir jausti juos.
Kelias pasveikimo link randasi tik Sąmonės orientacijoje ir mūsų minčių kokybėje. Pamėginkite kontroliuoti savo mintis ir nustatykite – kokią orientaciją jos turi: ar yra pripildytos gyvenimo džiaugsmu, pasitikėjimu savimi, ar gaunate malonumą nuo gyvenimo, nuo savo darbo, kūrybiškos savirealizacijos. Arba, galbūt, jus apėmė depresija, kamuoja smulkūs kasdieniniai rūpesčiai, dažnai audrina susierzinimas, nepatenkinimas, įpykimas? Bet kuri negatyvi mintis pažeidžia harmoniją viename ar kitame gyvenimo aspekte, o jeigu mąstymas pilnai yra įgramzdintas į negatyvą, tada gyvenimas virsta košmaru!
Įvairus negalavimai – tai irgi griaunami procesai, jie signalizuoja Sąmonei, kad jai laikas įjungti savirealizacijos procesus, kad atlikti tam tikrą valymo darbą. O kadangi mes gavome kūną kaip asmeninę nuosavybę, niekas kitas nepadarys šio darbo. Mes esame savo kūno šeimininkai ir pasąmoniniame lygmenyje viską apie tai žinome, o taip pat žinome, kaip jį normalizuoti.
Gyvenimo idealas – auksinis vidurkis, kai žmonės vienodai naudojasi kiek materialiąja, tiek ir dvasine komponentėmis. Ir pirmojoje vietoje turi būti Sielos vystymasis per pažinimą ir kritinį (loginį) suvokimą, po to materialinių poreikių tenkinimas, kuris vyksta sutinkamai su dvasinėmis programomis. Mūsų uždavinys –išmokti kurti atitikimą tarp pageidautino ir tikrojo, palaikant ir valdant jį
Pats žemiausias Kūrinijos Lygis – Emocionalus. Jis aptarnaujamas galvos smegenų reptilijų bei limbine dalimis. Šis Lygis yra betarpiškai susijęs su mūsų fiziniu kūnu, jautriai reaguojančiu į energetinio kūno būklę. Sąmonės praktiškai nėra, veikia emocijos, instinktai ir refleksai.
Antrasis Lygis yra susijęs su mentaliniu energetinio kūno sluoksniu. Šis Lygis sąveikauja su pačiais žemiausiais neokortekso sluoksniais. Sąmonė, susijusi su juo, yra statiška, diskretinė, remiasi stereotipais. Loginė mąstysena bando iš izoliuoto, subjektyvaus realybės suvokimo sukomponuoti ir sukurti vientisą Pasaulio paveikslą. Minties judėjimo nėra, taigi atgamintas Pasaulio paveikslas – iliuzijos, tai yra subjektyvių pojūčių bei vaizdinių pasaulis, pririštų prie fizinio, materialiojo pasaulio. Šiame Lygyje sukuriamos minties formos, kurios negali pasikelti į subtilių energijų Pasaulį dėl tos priežasties, kad žmogaus Sąmonė nesugeba pasiekti šio Lygio ir įsitvirtinti Jame. Todėl jos nusėda tuose sluoksniuose, kur gyvena žmogus (materialiajame pasaulyje).
Trečiasis Lygis – Karminis. Jame, jeigu žmogus siekia Evoliucijos per Pasaulio pažinimą bei įsisąmoninimą, Sąmonė šiek tiek išsiplečia. Šis Lygis – pirmas žingsnis tam, kad įsisąmoninti save Visatos dalele, suprasti savo Vienybę su Dievu, Tikruosius Kūrinijos Dėsnius. Trečiasis Lygis atitinka trečią energetinio kūno dalį.
Šiame Lygyje žmogus tampa įdomus Dievo Pasauliui, Gamtai, jį pastebi ir jam padeda. Jis palaipsniui, žingsnis po žingsnio, atsikrato baimių, stereotipų ir susijusių su jomis minties formų, tampa jų nebekontroliuojamas. Jo nepaveikia griaunamosios jėgos, ir jis prisijungia prie švarių energijų Pasaulio, prie kuriamųjų jėgų, pradeda gyventi harmonijoje ir Vienybėje su Dievu. Tik trečiajame Lygyje Siela pradeda įsisąmoninti save!
Ketvirtasis, penktasis, šeštasis ir septintasis Kūrinijos Lygiai – tai tobulų žinių ir galimybių Pasaulis, švarių energijų Pasauli, Dievo Pasaulis. Visi šitie Lygiai yra susiję su energetinio kūno sluoksniais, kuriuos vadina „Dangaus kūnai“. Šio Lygio žmonės turi išsivystyta Sąmone, tobulą kūną ir savo galimybių pilną realizaciją. Tuo pačiu išsivysto aukščiausiosios neokortekso dalys, žmogus turi išsivystytą mąstyseną.
Tik Sąmonė duoda žmogui galimybę suvokti save, suprasti savo veiksmus ir tą Pasaulį, kuriame jis gyvena. Tik Sąmonė leidžia jam surasti gyvenime kūrybinį realizavimą, daryti poveikį aplinkiniam pasauliui ir per jį – transformuoti save. Kad šitie transformavimai būtų tobuli, tobula turi būti žmogaus Sąmonė, o šio galima pasiekti tik Evoliucijos keliu.
Harmoningi žmonės – ateities žmonės!
Apokalipsė – tai ne Pasaulio Pabaiga, tai Gyvenimo naujo evoliucinio laikotarpio pradžia. Išlikti jame galės tik tie, kas panorės tapti Harmoninga Asmenybe, kas panorės evoliucionuoti kartu su Gyvenimu. Evoliucija suprantama, kaip savo paslėptų, nerealizuotų galimybių panaudojimas kritinėje situacijoje. Kiekvienas žmogus turi savyje šią neliečiamą atsargą 95 – 98 procentų ribose. Išlikimo paslaptis susiklosčiusioje situacijoje, priklauso nuo noro ir gebėjimo iškonservuoti savo neliečiamąją atsargą. Išmokti tai nesudėtinga.
Pasiekti tobulumo ir viso to, apie ką pasakyta aukščiau, galima tik vystant neokorteksą, atskleidžiant jo beribes potencialias galimybes. Mirtį ir ligas žmogus užsidirba realizuodamas savo aukščiausią protinę veiklą, 2 – 5 procentų apimtyje, nuo realiai esančios. Šiuo atveju neokorteksas pakankamai greitai, garantuotai degraduoja ir blokuoja, išjungia visus pagrindinius organizmo gyvybinės veiklos procesus. Evoliucija – griežta dama, Jai pacientai nereikalingi, rūpintis jais Ji neturi laiko!
Reikia pabrėžti, kad minčių poveikio į žmones būdai – tai labai subtili ir plati tema. Svarbi neužmiršti, kad žmogus miegodamas (arba be sąmonės) lengvai priima svetimą mintį ir yra ja programuojamas, būdamas tokioje būsenoje visiškai neapgintas! Šalia jo negalima įjungti televizorių, radijo imtuvą, kelti skandalą, įgarsinti agresyvias mintis, kitaip jis pradeda sirgti dėl nesuprantamų priežasčių, su nenustatyta diagnoze! O priežastis galbūt buvo kažkieno agresyvi mintis, būnant šalia žmogaus su atjungta Sąmone. Ši mintis įneša pakitimus į galvos smegenų procesus, o jis (sutinkamai su „nauja“ programa) klusniai pakeičia nesąmoningus savo organizmo procesus.
Aplinkinis pasaulis daro poveikį į mus kaip per gerą energiją, taip ir per „blogą“, neigiamą. Teigiama ateina pas mus nuo Žemės, Kosmoso, Gamtos. Neigiama – nuo aplinkinių žmonių, žiniasklaidos ir net nuo visų daiktų bei maisto produktų, pagamintų žmonėmis! Neigiama energija susidaro ir mūsų organizmais ligų, blogių minčių ir neigiamų emocijų pasekmėje. Visa jinai kūnui yra „nešvarumas“, todėl toliau mes naudosime terminą „nešvari energija“. Išorinė ir vidinė nešvarios energijos gali būti kaip iš kūno išorės, taip ir jo viduj (vidiniuose organuose). Iš čia galima padaryti išvadą, kad kūno apsivalymas nuo nešvarios energijos iš vidaus ir iš išorės taip pat būtinas, kaip kasdieninė kūno bei burnos ertmės higiena!
Kaip matote, Gamtoje nėra nė mažiausios užuominos, kad žmogui kas nors gręstų iš išorės, iš Kosmoso, iš Subtilaus Pasaulio pusės. Už Žemės Noosferos ribų neegzistuoja kokių nors tamsių jėgų su neigiamosiomis programomis nešvariomis energijomis, kurios galėtų kėsintis į mūsų Sielą, suteršti ją ir nuo kurių reikia gelbėtis. Viskas tai yra, bet ne kaip pavojus iš išorės, o kaip mūsų asmeniniai įdirbiai, netobulumo produktas, išaugintas Žemės Noosferoje!
VIENĮNTELE,TIKROJI SVEIKATOS SUTRIKIMŲ PRIEŽASTIS- NEDARNA ENERGETINĖJE SISTEMOJE.
Sutrikus gyvybinės energijos srautų tėkmei, kanaluose susiformuoja energiniai kamščiai (blokai), dėl kurių nukenčia atitinkamų organų ir kūno sričių aprūpinimas gyvybine energija (analog. krešuliui užkimšus kraujagyslės spindį)- po kurio laiko tai pasireiškia fizinio kūno negalavimais, prasta nuotaika, nuovargiu, energijos trūkumu ir t.t. Taigi, energiniai blokai ne tik užtemdo emocinę žmogaus būseną (dirglumas, nervingumas, pyktis, nerimas, baimės, liūdesys, apatija ir t.t.), bet ir sukelia fizinio kūno ligas.
Taigi, įvertinant daugelio mūsų gyvenimo būdą, gera savijauta ir sveikata – retai išgirstama frazė pokalbiuose… Iš to seka liūdnoka išvada: žmonės išeikvoja savo gyvybinę energiją materialiems dalykams (finansiniam stabilumui, buitiniam komfortui, pramogoms, kelionėms..). Ir to pasekmė- sveikatos praradimas… Deja, pinigai čia praranda savo galią- už jokią sumą nenusipirksime to, ko netekome-sveikos savijautos, gyvenimo džiaugsmo.
Kinų medicinos gydymo metodais atkuriama normali, harmoninga gyvybinės energijos tėkmė, ištirpdomi energiniai kamščiai (veikiant energinius kanalus ir jų taškus), todėl nyksta dvasiniai, emociniai bei kūno negalavimai.
Praeitis&karma
Atsiriboję nuo įprastos minčių tėkmės, ramiai peržvelgę savo gyvenimą iki dabartinio momento, pamatysime, jog kai kurie dalykai ir reiškiniai tarsi vedė mus link kitų dalykų ir reiškinių. Pamatysime, kad dažnai mažas, visai nepastebimas atsitiktinumas ar mūsų pačių veiksmas vedė link svarbiausių įvykių gyvenime, tarsi juos kūrė. Pamatysim, kad šie, iš pažiūros nereikšmingi faktai iš tikrųjų buvo mūsų gyvenimo posūkio taškai. Galime atsekti svarbiausius gyvenimo reiškinius iki jų pradžios ir pamatysime, jog jie prasideda nuo kažko visiškai nesvarbaus. Mes turime galimybę žvelgti atgal ir matome kaip sunkūs ir skausmingi momentai mus sutvirtino, davė platesnį, gilesnį gyvenimo suvokimą. Galime mamtyti kaip praeities įvykiai, kurie tuomet atrodė nenaudingi, nereikalingi, žiaurūs, iš tiesų nutikdavo todėl, kad vėliau nutiktų kažkas svarbaus. Viskas, ko reikia, kad šiuos dalykus suprastume – tai perspektyvos matymas. Jeigu tai sugebame, mes daug ramiau ir filosofiškiau žvelgsime į nemalonumus, atsitiktinumus, vykstančius dabartiniame gyvenime, suprasime, kad jie galų gale veda link gėrio.
Kai nustosime laikyti įvykius atsitiktinumais,bausme ar pašalinių jėgų įsikišimu, pamatysime, jog tai yra arba kažko, ką padarėme, pasekmė, arba rezultatas to, ką padarėme praeituose gyvenimuose, arba vadovaujančios dvasios veiklos rezultatas. Tada nustosime protestuoti ir kovoti kaip darėme iki šiol ir stengsimės, kad mūsų veiksmai sutaptų su dėsniais, kad nebūtų tarp dėsnių ir veiksmų trinties. Tuomet, kad ir kokį skausmą, pavojų ir kančias bepatirtume, iš to paties kentėjimo gausime ramybę ir jėgų, jausdami vadovaujančią dvasios įtaką. Dėsnis niekad neduoda kančios, kurios negalėtume pergyventi, ji visuomet atitinka mūsų jėgas.
Mūsų interesai susiję su kitų interesais – dar vienas karmos dėsnio principas. Ankstesniuose gyvenimuose susiejome save su kai kuriomis sielomis arba meile, arba neapykanta, arba gerais, arba blogais darbais ir dabar šios sielos vienaip ar kitaip su mumis sąveikauja. Norom nenorom turime vienas prie kito prisitaikyti ir darydami vienas kitam įtaką dalyvauti vystymosi procese. Tai anaiptol ne keršto dėsnis. Jei nuo ko nors gavome smūgį, nuo to, kam smogėme praeitame gyvenime patys, tai ne todėl, kad turime būti nubausti, bet todėl, kad vienas smūgis neišvengiamai iššaukia kitą, kaip švytuoklės pasvirimas į vieną pusę, neišvengiamai iššaukia švystelėjimą atgal. Jei dabar kažkas mums padeda, tai reiškia, kad anksčiau kažkam padėjome mes. Žmogus, kurį likimas privertė mums smogti, gali neturėti ketinimo suteikti mums skausmą, įžeisti. Jis galbūt visai nekaltas, bet yra pastatytas į tokią padėtį, kai turime gauti nuo jo smūgį. Sąmoningai jis smogs ar nesąmoningai – veikia vienodai, paklūsdamas dėsniui. Priežasties – pasekmės dėsnio veikimo rezultate bet koks smūgis apskaičiuotas taip, kad atneštų mums naudą. Kai pasieksime tokį pažinimą, kai įžvelgsime tiesą, daugelis šių pamokų bus nebereikalingos. Tuomet dėsnis leis mums išeiti iš daugelio mūsų sukurtų priežasčių įtakos. Jų atspindys mumyse nebeatneš naudos.
Tarkim praeitame gyvenime žmogus iššaukė kito žmogaus meilę egoistiniais motyvais, o paskui, patenkinęs norus ar visai nepasinaudojęs žmogumi, metė jį. Nepretenduojant į tikslų dėsnio veikimo paaiškinimą kiekvienu atskiru atveju, galima pasakyti, kad šiuo atveju egoistas kitą sykį jaus neneugalimą meilę aukai, o ši neturės galimybės į jo prisirišimą atsakyti. Pirmasis kentės negalėdamas patenkinti savo meilės, antrasis apie tai galbūt net nieko nežinos. Rezultatas tas, jog pirmasis suvoks žmogiško jausmo šventumą ir tai, kad negalima naudoti jo egoistiniais tikslais. Šiuo atveju reikia dar pažymėti, kad žmogus, kentėjęs tada ir keliantis kančią dabar nesąmoningai nesukuria sau naujos priežasties-pasekmės grandinės.
Žmonės, kuriuos mylėjome ar su kuriais buvome susiję ankstesniuose gyvenimuose, dažnai yra susiję su mumis ir vėliau. Jie randasi kažkur netoli mūsų dėsnio dėka. Šio gyvenimo artimieji yra galbūt tie patys, su kuriais buvome artimi anksčiau. Netikėta simpatija, taip dažnai atsirandanti tarp žmonių, paaiškinama būtent šia teorija. Mes nuolat susiję su kitų žmonių gyvenimais ir tai mums atneša arba džiaugsmą, arba skausmą. Visais tokiais atvejais galima matyti to paties dėsnio pasireiškimą. Vienintelė galimybė išvengti dėsnio poveikio – tiesos žinojimo įgijimas. Dėsnį perpratęs žmogus kuria savo gyvenimą ne atsitiktinai, ne pasiduodamas atsitiktiniams norams, bet pagal tam tikrą planą, atitinkantį aukščiausius tikslus ir tai išlaisvina jį nuo nereikalingų pamokų. Jis tarsi plaukia virš bangos, vietoj to, kad panirtų į ją ir plauktų pats nežinodamas kur.
Reikia būti labai atsargiam, įjungiant priežasties-pasekmės dėsnį. Ypač sunkios pasekmės laukia, kai dėsnis išjudinamas pykčiu, gudrumu, pavydu, kitais neigiamais santykiais su žmonėmis, Reikia stengtis būti žmonėms tiek geru, kiek tik įstengiama. Svarbiausia būti teisingam, vengti neapykantos, keršto. Reikia prisiminti, kad visi nešame tą pačią bendrą naštą. Turime tikėti dvasios vadovavimu ir aukščiausiojo proto pagalba. Reikia žinoti, kad viskas juda link gėrio, kad negalime būti palikti be šio gėrio. Mūsų gyvenimas – tik smiltelė laiko dykumoje, prieš mus plyti ilgi amžiai, kurių metu turėsime galimybę pasiekti viską, ko siekia aukščiausi mūsų norai. Niekad negalima nusivilti, nes galų gale viskas tik į gera.
Mintys&gyvenimo budas
Priemu gėrį su blogiu, šypseną su liūdesiu, myliu tai, ką turiu, prisimenu tai, ką turėjau. Visada atleidzhiu, bet niekada neužmirštu. Mokausi iš klaidų, bet niekada nesigailiu.)Laimingas tas, kuris jaučia harmoniją su savimi ir kitais žmonėmis bei gamta. Tas, kuris griauna tą harmoniją prisišaukia skausmo, kančių ir ligų. Žmogus gali pasirinkti ir gėrį, ir blogį, tačiau pasirinkęs blogį, blogio ir sulauks. Jei bandys padaryti nelaimingus kitus žmones, anksčiau ar vėliau ir jį ištiks nelaimės. Atsisakykite neapykantos, kitų smerkimo, pavydo ir apkalbų. Atleiskite sau ir kitiems, linkėkite visiems tik gero.Niekuomet nė viena nelaimė ar išbandymas nėra toks, kad sužlugdytų žmogų. Jį mes gauname tokį, kad būtų pagal mūsų jėgas, o bet kokiame nutinkančiame įvykyje visada slypi pozityvus pradas, nukreiptas ugdyti aukštesniuosius mūsų žmogiškojo „AŠ“ klodus. Niekada nebijokite nesėkmės, visad galvokite tik apie sėkmę. Atsisakykite pesimizmo, įsisamoninkite, kad viskas pasaulyje yra taip, kaip turi būti. Patikėkite, kad ne vien turtuose laimė. Laimingas yra tas žmogus, kuris atkakliai siekia dvasinių aukštumų, bet neniekina ir žemiškų gėrybių - jomis nesižavi ir moka naudotis likimo dovanomis, netapdamas jų vergu. Atsitiktinumas - tai žodis neturintis prasmės; nėra nieko, kas neturėtų priežasties. Dažnai mums reikia pirma sumokėti praeities skolas, kad mūsų gyvenimegalėtų įsitvirtinti tai, kas nauja, gera. Gyvenimą nugyventi galima tik žvelgiant į priekį, o jį suprasti-tik atsigręžiant atgal, o tai dažnai reiškia, kad mums reikia pasikeisti t.y. atsikratyti senų dalykų: minčių, įpročių, pomėgių, daiktų, darbų, savęs vertinimo, kitų vertinimo… Sėkmė aplanko tik tą, kas jos laukdamas veikia. Veikia neskaudindamas ir neprievartaudamas kitų. Dažniau svajokite ir savo mintyse kurkite gražaus ir tobulo gyvenimo scenarijus, nes mintys turi savybę išsipildyti.Paradoksas: kuo daugiau atiduodi, tuo daugiau gauni.
Jei aš sunaikinsiu savo trūkumus, iš to nieko gero nebus, priešingai. Aš privalau juos asimiliuoti ir paversti aktyvia jėga. Tokia pat kaip ir mano dorybės. Nieko negalima savyje užmušti. Reikia išmokti valdyti ir pasinaudoti.
Jei norite, kad gyvenimas jums šypsotųsi, iš pradžių dovanokite jam savo gerą nuotaiką.Ir taip buvo nutiestas kelias į laimingą gyvenimą;]
Комментарии(0)
|
Naujienos
RU
LT
EN
IT
Žaidimas "Pakibink"
Naujausi blog'ai
