<.. Be Pavadinimo 3 ..>
Aš esu aš, o čia yra čia,
Amžinybės tekmėj, istorijos pradžia,
Mes ateinam garsiai diktuodami žodžius..
Mums nerūpi rytdiena ir tai, kas dar tik bus.
Veidmainystės kaukes palikę už savęs,
Mes įrodysim pasauliui už ką verta jo nekęst,
Už neteisybę, melą, skausmą ir kančias,
Už prakaito lašus lietus beieškant savęs,
Už ašaras, įstrigusias kažkur skersai gerklės,
Už baimę, neapykantą ir priešus praeities..
Madiniais labirintais mes sukames ratu
Lyg amžini naujokai – po viena ir kartu.
Žuvusios sielos, užprogramuoti vaikai
Psichologiniam kare tenkinas žinių trupiniais...
Aš noriu pasakyti, kad tai nėra Tiesa
O mes visi gyvenam supuvusiam karste.
Bet čia mintis nauja nušvinta galvoje :
Juk keist pasaulį lengva, jis mano rankoje!
Tada griebiu nuo stalo tą gaublį plastmasinį
Ir plaktuku raudonu kalu į šoną vinį,
Prikabinu raštelį “Mano Karalystė”,
Nusišypsau ironiškai ir vaizdas ima kisti..
Fantazijose savo kuriu planetą kitą :
Ten kur visi gyvena ramybėj, be pavydo...
Žinai, nėra sunku pakeisti požiūrį,
SVARBU, tik ko tu nori ir kur tu link žiūri. =]
Комментарии(2)
|
Naujienos
RU
LT
EN
IT
Žaidimas "Pakibink"
Naujausi blog'ai
